SVAJONIŲ ŠUO

Ką turiu omenyje sakydama, kad mano treniravimo būdas yra švelnus ir efektyvus?

Iš tiesų tai visi šunų treniravimo metodai veikia. Kitaip jų paprasčiausiai nebūtų. Deja tradiciniai treniravimo būdai (senovinis „bausmių ir skanėstų“ metodas , naujieji „vien skaniukų metodai“) yra veiksmingi ne visada ir ne kiekvienam šuniui. Taip yra todėl, kad šie dažnai sutinkami metodai gydo simptomus, o ne sprendžia problemas iš esmės.

 Šiame metode naudojame nemažai tradicinių treniravimo principų. Bet NENAUDOJU jokios jėgos, prievartos ar specialios skausmą keliančios įrangos. Nekeliu šuniui baimės ir streso. Siekiu ne tik pamokyti šeimininką KAIP siekti vienos ar kitos problemos sprendimo, bet ir padėti suprasti KODĖL vienoks ar kitoks elgesys su savo augintiniu duoda vienus ar kitus rezultatus, bei KODĖL iškilo viena ar kita elgesio problema. Daugelis žmonių, siekiančių problemas išspręsti tradiciniais būdais ar tiesiog sudrausminti ir „išauklėti“ savo šunį, šio klausimo net neužduoda. O reikėtų. Nes kaip sakoma:

„Žmogus žinantis KAIP, visada turės darbą, o suprantantis KODĖL, bus jo bosu“. Diane Ravlič

Šis metodas siekia kad jūs taptumėt savo šuns „bosu“ ne tik savo paties ir aplinkinių žmonių, bet ir savo šuns akyse.

Šunys yra labai artimi vilkų giminaičiai, o vilkai natūraliomis sąlygomis didesniąją metų laiko dalį gyvena grupėmis ar gaujomis. Tiek vilko, tiek ir šuns prigimtyje genetiškai užkoduotas ne tik poreikis besąlygiškai paklusti gaujos vadui, bet ir pareiga reguliariai „testuoti“ vadą ar lyderį, tikrinant ar jis vis dar yra vertas lyderio pozicijos. Gal jau nusilpo dėl sužeidimo? Gal jau ne toks gudrus dėl ligos ar senatvės?

Mūsų šuo jau nuo kelių mėnesių amžiaus ima mums „uždavinėti tuos klausimus“, tiesa, savo šuniška kalba, kurios daugelis šeimininkų ne tik nesupranta, bet net nepastebi. Ir negavęs aiškaus atsakymo (taipogi, savo šuniška kalba), kad lyderiais vis dar esame mes, jis ima save laikyti šios mikrogrupės lyderiu.

Paprastai kalbant apie šuns „netinkamai suvokiamą lyderystės santykį“, pastebimos ir minimos situacijos kai šuo ima agresyviai prieštarauti, kai bandoma jį nuvyti iš jo pasirinktos gulėjimo vietos, atimti kaulą ar ima netgi neišleisti šeimos narių iš kambario, ar kitaip „akivaizdžiai vadovauja“. Kita tos situacijos pusė yra šuns pergyvenimas dėl šeimininkų ar jų vaikų saugumo. Šuo elgiasi agresyviai kitų šunų ar žmonių atžvilgiu, loja, juos puola dažniausia ne todėl, kad „jis yra agresyvus“, bet todėl kad jis jaučia atsakomybę ir pareigą ginti savo grupės narius bet kokioje jam neaiškioje situacijoje. O tokių, šuniui neaiškių, situacijų šiuolaikinio gyvenimo tempu besisukančiame mieste, ar netgi kaimo vietovėje, pasitaiko tikrai nemažai.

Lyderiu save laikyti gali nebūtinai didelis, stiprus ar piktas šuo, nes jis „pats kiečiausias“. Būti lyderiu reiškia ne tik šias fizines savybes, būti lyderiu reiškia PRISIIMTI ATSAKOMYBĘ už save ir kitus gaujos narius. T.y rūpintis gaujos narių saugumu ir tt. Įsivaizduokite kaip sunku gyventi baikščiam iš prigimties šuniui kuris galvoja, kad turi apsaugoti savo gaujos narius šiame ir taip pilname pavojų pasaulyje.

Kitą problemų grupę sukuria šuns patiriamas nerimas ir stresas kai „jo globojami gaujos nariai“ išnyksta iš akiračio ir jis jų nemato bei negali apsaugoti. Tas stresas pasireiškia ir išveikiamas pačiais įvairiausiais būdais. Lojimu, buto baldų niokojimu, duobių kasimu, nevaldomu „gamtinių reikalų atlikimu“ kailio pešiojimusi, galūnių čiulpimu, hyperenergingumu ir t.t.
Galima būtų išvardinti dar nemažai problemų kurias sukelia ta „neteisingai suprasta lyderystė“. Aišku kartais problemą iš tiesų gali sukelti medicininės priežastys, bet jei veterinarai neranda akivaizdžios problemos (parazitai, tam tikra liga ir pan.) problemos šaknys glūdės būtent čia.

Grįžtant prie metodo esmės, galima sakyti, jog tai yra šeimininkų mokymas suprasti ką jums sako jūsų augintinis savo „šunų kalba“ ir ką jam atsakyti. Tiksliau kaip paaiškinti savo šuniui, kad jis čia nėra „gaujos vadas“, kad ne tik jis pats bet ir šeimininkai bei šeimos nariai yra saugūs, padėtis kontroliuojama, ir jis gali nusiraminti, tiesiog atsipalaiduoti ir mėgautis gyvenimu, bendraudamas su aplinkiniais be streso, įtampos ir atsakomybės naštos. Kai tai pavyks, jūs turėsite tiesiog svajonių šunį. Linksmą, draugišką, atsipalaidavusį pasivaikščiojimų partneri, draugišką ne tik jums, bet ir sutiktiems žmonėms bei šunims.

Esminė problema yra tame kad šuo nesupranta žmonių kalbos, jam sunku paaiškinti kodėl nereikia bijoti fejerverkų ar burzgiančios žoliapjovės. Šuniui dar sunkai paaiškinti, kad jūs turite pinigų, todėl maisto nepritruks. Kad jūs žinote eismo taisykles bei pažįstate šviesoforo signalus ir tt.

Vietoje to daug paprasčiau parodyti šuniui, kad jis nėra lyderis ir visi šie dalykai jam neturėtų rūpėti. Kad šeimininkas pasirūpins tiek šuniu tiek kitais gaujos nariais. Beje, mums atrodo kad tiek žmonės, tiek ir šunys visi siekia ir labai nori būti lyderiais. Iš tikrųjų – nė velnio. Tiesiog siekiantys jais tapti labiau pastebimi, bet dauguma tiek žmonių tiek ir šunų kur kas labiau nori tiesiog džiaugtis gyvenimu, neslegiami lyderystės IR ATSAKOMYBĖS naštos.

Kažkodėl klaidingai įsivaizduojama, kad savo lyderystę galime akivaizdžiai pademonstruoti tik pakeldami balsą ar imdamiesi smurtinių veiksmų. T.y. akivaizdžiai demonstruodami jėgą. Kartais tai kažkiek veikia, bet paprastai labai trumpai ir labai lokaliai. T.y. tik tol kol “agresyvusis lyderis” gali fiziškai pasiekti šunį. Aš kalbu tik apie švelnią, teisingą ir ramią lyderystę. Apie buvimą lyderiu, kurį šuo gerbia ir myli. Tam pasiekti nenaudoju jėgos ar spec. įrangos. Nekeliu šuniui baimės ir streso.

Beje, mūsų augintiniai labai subtiliai jaučia mūsų emocinę būseną ir į mūsų “energetiką” reaguoja kur kas labiau nei į mūsų žodžius. Šiems dalykams taipogi skirsime nemažai dėmesio.

Pati metodo esmė yra penkiose taisyklėse, kurių turime laikytis bendraudami su savo augintiniu. Labai svarbu, kad šių taisyklių laikytųsi visi šeimos nariai ir svečiai, turintys kontaktą su gyvūnu.

Metodas netinka, jei turite tikslą užsiauginti agresyvų kovinį ar sargybinį šunį. Metodo tikslas pasiekti, kad jūsų augintinis būtų ramus, jaustųsi komfortiškai ir nekeltų problemų nei šeimininkams nei kaimynams ar praeiviams gatvėje ir jums suteiktų maksimalų kiekį teigiamų emocijų.

Metodas nėra tiesiogiai skirtas ruošti šunį specialiems dresūros egzaminams (IPO ir pan.), parodoms, ar triukų mokymui, bet gali iš esmės padėti visa tai įsisavinti. Tai pagrindas ir pirmas žingsnis į nuostabų, patikimą ir tvirtą ryšį su savo augintiniu. Jis padeda pasiekti, kad šuo SAVO LAISVA VALIA NORĖTŲ JUMS PAKLUSTI. Kai to pasiekiate – šunį nesunku išmokyti bet ko. Kai to nėra – viskas pasidaro labai sudėtinga.

Ar pasiruošę atrasti svajonių šunį SAVO šunyje?